Paroda „Septyni jausmai pagal Jobo dramą“ buvo ekponuota Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje 2011.04.10-2011.06.20. dienomis, mėnesiu ilgiau nei planuota. Toms aukštoms bažnyčios sienoms bendrystė su mano darbais tikriausiai nebuvo sunki.
Eksponuoti abstrakčios tapybos darbus bažnyčioje didelė garbė ir iššūkis: ar darbai atras savo vietą sakralioje erdvėje, ar jie bus suprasti, ar kalbės žiūrovui ….
Šį kartą tapybos darbų ciklą priglaudė Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia.
Tai vienas pirmųjų sakralinių pastatų, pastatytų po Nepriklausomybės atkūrimo. Pastato autorius Bažnyčia buvo statoma pagal architektų G. Aperavičiaus, V. Balčiūno, G. Baravyko, R. Krištopavičiaus projektą.
Parodai buvo skirtas bažnyčios balkonas.
Nuostabi erdvė: aukštos, monumentalios, švelniai pilkos sienos, daug šviesos, ramybės ir susikaupimo pripildyta atmosfera. Geriau būti negali. (Gal ir gali).
Džiaugiausi galimybe parodyti savo darbus tokiam spalvingam žiūrovų ratui.
Po Šv. Mišių į balkoną kilo jauni ir seni, lietuviai ir lenkai. Dalis šių žiūrovų gal būt niekada nėra apsilankę parodų salėje, apskritai nėra susidūrę su tapyba ar moderniuoju menu.
Man tai buvo labai stipri patirtis, sėdėjau tyliai ir ašarojau. O kaip kitaip galėjau.
Kaip tyčia buvau pamiršusi foto aparatą, bet prisiminimas liko.
Keletą nuotraukų prieš uždarant parodą.
